Tūkstančiai Ukrainoje pagerbia per sprogimą žuvusius karius ir ragina vyriausybę išlaisvinti kalinius
Aistringi kalbėtojai ceremonijos metu ragino Ukrainos vyriausybę daugiau dirbti, kad kariai būtų išlaisvinti apsikeitus kaliniais.
Daugelio karių nuomone, Olenivkos sprogimas buvo vienas skaudžiausių karo puslapių.
„Aš ten buvau Olenivkoje. Mane sukrėtė sprogimas“, – sakė srž. Kyrylo Masalitin, kuris vėliau buvo paleistas. „Niekada anksčiau nesijaučiau tokia bejėgė. Ir tie, kurie vis dar yra nelaisvėje, tą bejėgiškumą jaučia kiekvieną dieną. Jie turi žinoti, kad padarėme viską, ką galėjome, kad juos paleistume.
Už Masalitino rikiuotėje stovėjo daugiau nei 300 Azovo brigados karių. Vieningai jie sukalbėjo maldą prieš iškeldami raudonas raketas, kad pagerbtų savo bendražygius.
Rusija tvirtino, kad Olenivkos sprogimą sukėlė Ukrainos pajėgos, paleidusios raketą, pataikytą į kalėjimo kareivines. Tačiau vis daugiau įrodymų rodo, kad Rusijos pajėgos surengė sprogimą, rodo „The Associated Press“ tyrimas.
AP apklausė daugiau nei tuziną žmonių, tiesiogiai žinančių apie išpuolio detales, įskaitant išgyvenusius, tyrėjus ir žuvusiųjų bei dingusiųjų šeimas. Visi aprašyti įrodymai, kurie, jų manymu, tiesiogiai nurodo Rusiją kaip kaltininką. AP taip pat gavo vidinę Jungtinių Tautų analizę, kuri nustatė tą patį. Nepaisant vidinės analizės išvados, pagal kurią Rusija suplanavo ir įvykdė ataką, JT viešuose pareiškimuose nekaltino Rusijos.
Praėjus dvejiems metams po sprogimo, daugelis ukrainiečių vis dar nori tiksliai žinoti, kaip tai įvyko. Sekmadienį vykusioje demonstracijoje susirinko žmonės, minintys Olenivkos atminimą, ir kiti, kurie protestuoja prieš Rusijos įvykdytą Ukrainos kovotojų, gynusių Azovostalio plieno gamyklą ir paimtų į nelaisvę, kai Rusija užėmė Mariupolio miestą, įkalinimą.
Daugelis taip pat reikalavo paleisti Ukrainos karius, kurie gynė Avovstalio plieno gamyklas ir buvo paimti į nelaisvę, kai 2022 m. griuvo Mariupolis. Mažiausiai 900 Azovo brigados karių yra laikomi Rusijos karo belaisviais. Kampanija „Laisvas Azovas“ tapo triukšminga spaudimo grupe Kijeve ir kas savaitę rengia budėjimus, ragindama prezidento Volodymyro Zelenskio vyriausybę apsikeisti kaliniais, kad būtų išlaisvinti Rusijos laikomi ukrainiečiai.
„Esame čia, kad prisimintume tuos, kurie mirė, ir tuos, kurie buvo nelaisvėje. Esame čia tam, kad paskatintume savo vyriausybę sunkiai dirbti šiuo klausimu“, – sakė Stanislavu prisistatęs karys.
Jis sakė, kad buvo Mariupolio gynėjas, kai 2022 metų vasarį rusai įsiveržė ir buvo sužeistas per artilerijos ataką ir neteko kairės rankos. Jis buvo gydomas armijos bazėje Azovstal plieno gamykloje, kol buvo paimtas į Rusijos pajėgų nelaisvę ir paleistas. Po fizinės reabilitacijos Stanislavas grįžo į kariuomenę ir dabar dirba kariniame štabe Kijeve.
Jis sakė, kad ir toliau sieks paleisti nelaisvėje esančius karius.
„Esame čia dėl ypatingos priežasties, norėdami pamatyti, kad mūsų nelaisvėje esantys ginklo broliai sugrįžtų“, – sakė jis. „Visi esantys nelaisvėje“.
Į renginį Kijevo centre susirinko daugybė šeimų, tarp jų – Olenivkoje žuvusių ar šiuo metu Rusijoje įkalintų karių motinos, žmonos ir vaikai.
Jos balsas traškantis iš emocijų, 71 metų Halyna Stafiichuk sakė, kad jos sūnų laiko rusai ir apie jį nieko negirdėjo daugiau nei dvejus metus.
„Aš verkiu kiekvieną dieną. Aš tiesiog meldžiu jo raštelio, kuriame būtų sakoma, kad jam viskas gerai ir kad jis greitai grįš namuose“, – sakė Stafiichukas. „Mes tikime, kad Dievas ir mūsų vyriausybė sugrąžins visus mūsų karius.
