Tbilisyje tūkstančiai protestuoja po to, kai buvo sustabdytas ES pasiūlymas

Tūkstančiai protestuotojų penktadienį grįžo į Tbilisio gatves protestuodami prieš vyriausybės sprendimą sustabdyti stojimo derybas su Europos Sąjunga.

Buvo pastebėti demonstrantai, šaukiantys „išdavikai“ ir laikantys žurnalistų, kurie, jų teigimu, buvo sumušti policijos praėjusios nakties protestuose, nuotraukas.

Jau antrą naktį policija panaudojo ašarines dujas ir prieš demonstrantus stipriai panaudojo vandens patranką.

Prezidentė Salomėja Zourabišvili sakė, kad „pasipriešinimo judėjimas (pradėjo)“ ir kad ji „solidarizuoja su juo“.

„Išliksime vieningi tol, kol Gruzija nepasieks savo tikslų, grįš į europinį kelią, užsitikrins naujus rinkimus“. – pasakė ji televizijos adresu.

Gruzijos policija pranešė, kad dėl neramumų buvo suimta daugiau nei 100 žmonių.

Anksčiau penktadienį, baigėsi 100 Gruzijos diplomatų ir valstybės tarnautojų pasirašė atvirą laišką, kuriame teigiama, kad vyriausybės sprendimas neatitinka Gruzijos strateginių interesų.

Gindamas savo sprendimą, ministras pirmininkas Irakli Kobakhidze apkaltino ES „šantažu“, kai ES įstatymų leidėjai paragino pakartotinai surengti praėjusį mėnesį vykusius Gruzijos parlamento rinkimus. Jie nurodė „reikšmingus pažeidimus“.

Nuo 2012 m. Gruziją valdo Gruzijos svajonė – partija, kuri, pasak kritikų, bandė atitolinti šalį nuo ES ir priartėti prie Rusijos.

Partija paskelbė pergalę praėjusio mėnesio rinkimuose, tačiau opozicijos parlamentarai boikotuoja naująjį parlamentą, kaltindami sukčiavimu, o šalies prezidentas Zourabichvili – kas nesutaria su valdančiąja partija, vienos partijos parlamentą pavadino „antikonstituciniu“.

Ketvirtadienį Europos Parlamentas pritarė rezoliucijai apibūdindamas rinkimus kaip naujausią Gruzijos „blogėjančios demokratinės krizės“ etapą ir sakydamas, kad valdančioji partija yra „visiškai atsakinga“.

Ji išreiškė ypatingą susirūpinimą dėl pranešimų apie rinkėjų bauginimą, balsų pirkimą ir manipuliavimą bei stebėtojų priekabiavimą.

Europos Parlamentas taip pat paragino sankcijas Gruzijos ministrui pirmininkui ir kitiems aukšto lygio pareigūnams, įskaitant valdančiosios partijos įkūrėją milijardierių Bidziną Ivanišvilį.

Po rezoliucijos Gruzijos ministras pirmininkas sakė, kad jo vyriausybė „nusprendė iki 2028 metų pabaigos į darbotvarkę nekelti stojimo į Europos Sąjungą klausimo“.

Jis sakė, kad Gruzija vis tiek sieks narystės ES, tačiau „oriai“ ir savo sąlygomis.

Kobakhidzė taip pat priekaištavo Europos politikai dėl „įžeidinėjimų kaskados“ Gruzijos vyriausybei.

Reaguodama į tai, tūkstančiai ES palaikančių protestuotojų ketvirtadienį pradėjo demonstracijas prie „Georgia Dream“ biurų Tbilisyje ir Kutaisyje.

Protestuotojai mano, kad vyriausybės apsisukimas yra nacionalinio siekio išdavystė.

Europos integracijos tikslas yra įtvirtintas Gruzijos konstitucijoje.

Per pirmąją protestų naktį policija panaudojo lazdas, ašarines dujas ir vandens patrankas, demonstrantams užbarikadavus kai kurias Tbilisio gatves.

Gruzijos vidaus reikalų ministerija nurodė, kad protestuotojai ne kartą ėmėsi provokacijų, sugadindami infrastruktūrą ir „smarkiai sužeisdami“ 32 policijos pareigūnus.

Tikslus sužeistųjų protestuotojų skaičius nežinomas, tačiau opozicinės grupės „Pokyčių koalicija“ narys pasakė, kad jos narei Nanai Malaškhiai būtų sulaužyta nosis.

„Per susidorojimą prisiglaudėme vaistinėje, bet specialiosios pajėgos įsiveržė iš paskos. Jei ne žiniasklaida, jie galėjo mus mirtinai sumušti“, – BBC sakė Giorgi Butikašvili.

Filmuotoje medžiagoje socialiniuose tinkluose taip pat buvo matyti, kaip policija smarkiai sumušė opozicinės televizijos stoties „Formulė“ žurnalistą.

Taikosi buvo ir kiti žiniasklaidos atstovai, dėvintys aiškiai pažymėtas spaudos etiketes.

ES ambasadorius Gruzijoje vyriausybės sustabdymą pavadino liūdna ir skaudinančia širdį.

Pawelas Herczynskis teigė, kad tai prieštarauja ankstesnių vyriausybių politikai ir daugumos gyventojų norams. Visuomenės apklausos parodė, kad daugiau nei 80 % gruzinų mano, kad jų šalies ateitis yra Europos Sąjungos dalis.

„Gruzijos svajonė nelaimėjo rinkimų. Ji surengė perversmą“, – naujienų agentūrai AFP sakė 20-metė Šota Sabašvili.

„Gruzijoje nėra teisėto parlamento ar vyriausybės. Neleisime, kad šis apsiskelbęs ministras pirmininkas sugriauti mūsų Europos ateities”.

Ana, studentė, sakė, kad „Gruzinų svajonė“ „prieštarauja gruzinų valiai ir nori mus sugrąžinti į SSRS“.

„Tai niekada neįvyks, nes gruzinų žmonės niekada neleis tam įvykti“, – sakė ji naujienų agentūrai Associated Press.

Protestuotojas Uta BBC sakė, kad gruzinai nori „geresnės ateities“ kaip Europos Sąjungos dalis.

„Mes nebenorime būti Rusijos dalimi“, – sakė jis.

Kitas protestuotojas Vakho teigė, kad vyriausybės veiksmai nuvilia ir neatspindi „Gruzijos žmonių valios“.

Gruzija turi oficialų ES kandidatės statusą nuo 2023 m. Tačiau Briuselis jau buvo sustabdęs stojimo procesą anksčiau šiais metais per Rusijos stiliaus įstatymą nukreiptas į organizacijas, kaltinamas „svetimos valdžios interesų siekimu“.

Kobakhidzė sakė, kad Gruzija ir toliau įgyvendins reformas, reikalingas narystei, ir kad ji vis dar planuoja įstoti iki 2030 m., tačiau pridūrė, kad „ES labai svarbu gerbti mūsų nacionalinius interesus ir tradicines vertybes“.

Buvęs Gruzijos prezidentas Giorgi Margvelašvilis BBC sakė, kad šalis atsidūrė „precedento neturinčiame“ lūžio taške.

„Nuo tada, kai prieš 30 metų buvome nepriklausomi, buvome aiškiai provakarietiški, buvome akivaizdžiai už NATO ir aiškiai už ES, ir tai suvienijo bet kokią veikiančią vyriausybę“.

Tačiau dabar, pridūrė jis, „žmonių, kontroliuojančių valdžią Tbilisyje ir Kremliuje, pastangos iš esmės kiek įmanoma greičiau atvesti Gruziją į Rusijos orbitą“.

Protestuodamas atsistatydino ir Gruzijos ambasadorius Bulgarijoje. Otaras Berdzenišvilis sakė, kad daugiau nei du dešimtmečius trukusią karjerą daug dirbo siekdamas Gruzijos integracijos į ES.

„Mūsų nenuilstamos pastangos jokiomis aplinkybėmis neturi būti sukrėstos ar pažeistos. Ne, smurtas prieš taikių protestuotojų laisvą valią, visiškas solidarumas su jais”.