Atleidus pagrindinį ministrą, vyriausybė atsidūrė ant žlugimo slenksčio
ShutterstockVokietijos valdančioji koalicija žlugo po to, kai kancleris Olafas Scholzas atleido svarbų ministrą ir pareiškė, kad kitų metų pradžioje sušauks pasitikėjimą savo vyriausybe.
Scholzas teigė, kad nepasitiki finansų ministru Christianu Lindneriu, kuris vadovauja konkuruojančiai partijai, kuri buvo koalicijos dalis kartu su Scholzo socialdemokratais ir žaliaisiais.
Šis žingsnis reiškia, kad Scholzo vyriausybė nebeturi daugumos parlamente. Balsavimas dėl pasitikėjimo gali lemti pirmalaikius rinkimus kovo mėnesį.
Kanclerės vadovaujama vadinamoji „šviesoforų“ koalicija Vokietiją valdo nuo 2021 m.
Tačiau vidinė įtampa burbuliavo kelias savaites, kol trečiadienio vakarą ji sprogo.
Scholzas sakė, kad buvęs jo finansų ministras „išdavė mano pasitikėjimą“ ir savo partijos interesus iškėlė prieš šalies interesus.
Jis pridūrė, kad Vokietija turi parodyti, kad gali ja pasikliauti kitos šalys, ypač po Donaldo Trumpo išrinkimo JAV.
Lindneris, vadovaujantis FDP, apkaltino Scholzą „vedus Vokietiją į netikrumo fazę“.
Krizė koalicijoje įstūmė didžiausią Europos ekonomiką į politinį chaosą, praėjus kelioms valandoms po D. Trumpo išrinkimo, sukėlė gilų netikrumą dėl žemyno ekonomikos ir saugumo ateities.
Kai 2021 metais susikūrė kanclerio centro kairiųjų socialdemokratų, aplinkosaugininkų žaliųjų ir ekonomiškai liberalios FDP koalicija, kiekviena partija planavo daug išleisti savo atskiroms pagrindinėms interesų grupėms.
Vis dėlto 2022 m. Rusijos invazija į Ukrainą smarkiai išaugo energijos kainas, o Vokietijai teko didinti išlaidas gynybai ir 1,5 mln. ukrainiečių pabėgėlių priėmimo išlaidas.
Vokietija šiuo metu išgyvena antrus metus be ekonomikos augimo.
Scholzas ir jo žalieji partneriai nori tai išspręsti sušvelnindami konstitucines taisykles dėl valstybės skolos, kad būtų galima išleisti daugiau. Lindneris nori susimokėti už mokesčių mažinimą mažindamas gerovės ir socialinius biudžetus bei stumdamas aplinkosaugos tikslus.
Ūkio ministras Robertas Habeckas iš žaliųjų pareiškė, kad partija nepasitrauks iš vyriausybės ir kad jos ministrai liks pareigose.
ReutersScholzas paskelbė, kad sausio 15 dieną bus surengtas balsavimas dėl pasitikėjimo Vokietijos parlamente – Bundestage.
Jei parlamentarai balsuos prieš vyriausybę, nauji rinkimai šalyje vyks per kelias savaites, o ne planuotą datą rugsėjį.
Tačiau opozicija gali priversti Scholzą pasitraukti anksčiau, jei ras daugumą alternatyviam kancleriui.
Kol kas Scholzas vadovaus mažumos vyriausybei, kurią sudaro jo socialdemokratai ir žalieji – antra pagal dydį koalicijos partija.
Be parlamento daugumos Scholzo koalicijai reikės sujungti paramą atskiriems kitų partijų balsams, kad priimtų įstatymus ir priemones.
Scholzas pareiškė prašysiąs Friedricho Merzo, opozicinės Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) lyderio, paramos priimant biudžeto priemones, skirtas padėti sergančiai Vokietijos ekonomikai ir padidinti karines išlaidas.
FDP pasitraukimas iš koalicijos taip pat reiškia, kad savo postus Lindneriui paliks dar keturi FDP ministrai – teisingumo, transporto ir švietimo ministrai.
Scholzas turėtų paskirti Lindnerio pakaitalą.
