Du ukrainiečiai, dirbantys Rusijai, vykdo sabotažą geležinkeliuose, sako Lenkijos premjeras
Du Ukrainos piliečiai, ilgai dirbę Rusijos žvalgybai, buvo įvardinti kaip įtariamieji dėl dviejų sabotažo aktų Lenkijos geležinkelių tinkle, pranešė Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas.
Vienas iš įtariamųjų jau buvo už akių nuteistas už sabotažo veiksmus Ukrainoje, Lenkijos parlamentui sakė Tuskas.
Pirmadienį jis apsilankė sprogimo vietoje netoli Mikos, į pietryčius nuo Varšuvos, savaitgalį apgadinusio geležinkelio liniją, vedančią prie Ukrainos sienos, ir pavadino tai „precedento neturinčiu sabotažo aktu“.
Kitas incidentas, esantis tolimesnėje linijoje netoli Pulavų pirmadienį, privertė sausakimšą traukinį staiga sustoti, o oro kabeliai buvo pažeisti.
Iš pradžių Lenkijos valdžia teigė, kad yra labai didelė tikimybė, kad du sabotažo aktus geležinkelio linijoje Varšuva–Liublinas užsakė „užsienio tarnyba“.
Tuomet Lenkijos specialiųjų tarnybų ministro atstovas antradienį sakė, kad „viskas rodo, kad jos yra Rusijos specialiosios tarnybos“.
Rusija šių kaltinimų kol kas viešai nekomentavo.
„Tikslas buvo sukelti geležinkelių katastrofą“, – parlamentarams sakė D. Tuskas.
Lenkijos ministras pirmininkas sakė neatskleiksiantis dviejų įtariamųjų vardų, nes tai gali apsunkinti operaciją, tačiau parlamentui sakė, kad vienas gyvena Baltarusijoje, o kitas – Rytų Ukrainos gyventojas.
Abu įtariamieji rudenį atvyko į Lenkiją iš Baltarusijos, o dabar grįžo ten per Terespolį, esantį tolimuose Baltarusijos pietvakariuose, netoli Ukrainos sienos, pridūrė jis.
Tuskas sakė, kad karinės klasės C4 sprogstamasis užtaisas detonavo lapkričio 15 d. apie 21 val. vietos laiku (20 val. GMT) netoli Mikos kaimo.
Sprogimas, įvykęs pravažiuojant prekiniam traukiniui, nežymiai apgadino vagono grindis. Tai buvo užfiksuota CCTV.
Tuskas sakė, kad traukinio mašinistas įvykio net nepastebėjo.
Pasak jo, ankstesnis bandymas nuleisti traukinį nuo bėgių uždedant ant bėgio plieninę spaustuką buvo nesėkmingas.
Antrasis sabotažo veiksmas, įvykęs lapkričio 17 d., susijęs su traukiniu, kuriuo važiavo 475 keleiviai, dėl sugadintos geležinkelio infrastruktūros staigiai stabdyti, sakė Tuskas.
Premjeras taip pat sakė, kad vėliau antradienį paskelbs įsakymą pakelti pavojaus lygį tam tikrose geležinkelio linijose.
Jis sakė, kad nuo praėjusių metų pradžios 55 žmonės buvo sulaikyti, įtariami padėję, rengę sabotažo veiksmus ar juos įvykdę, o 23 iš jų buvo paskirtos kardomosios priemonės.
Anot Tusko, Rusijos motyvacija buvo sėti paniką ir kurstyti antiukrainietiškas nuotaikas Lenkijos visuomenėje, kurioje gyvena daugiau nei vienas milijonas Ukrainos karo pabėgėlių.
„Noriu pabrėžti, kad Rusijos valdžiai rūpi ne tik tiesioginis tokio pobūdžio veiksmų poveikis, bet ir socialiniai bei politiniai to fakto, kad ši akcija, pasekmės“, – sakė jis.
„Tai, žinoma, reiškia dezorganizaciją, chaosą, paniką, spekuliacijas ir netikrumą.
Lenkija yra ir NATO, ir ES narė, o jos geležinkelių tinklas tapo gyvybiškai svarbus siekiant tiekti pagalbą į Ukrainą nuo tada, kai Rusija 2022 m. vasario mėn. pradėjo visapusišką invaziją.
Tuskas rugsėjį sakė, kad per naktinę ataką Ukrainoje lenkų ir kitų NATO lėktuvų numušė tris Rusijos bepiločius orlaivius Lenkijos oro erdvėje.
Tuo metu jis sakė, kad valdžios institucijos užfiksavo 19 bepiločių orlaivių įsiveržimų, kai kurie skrido pakankamai giliai, kad laikinai uždarytų keturis oro uostus, įskaitant pagrindinį Varšuvos centrą Šopeną.
Rusijos gynybos ministerija į tai atsakė sakydama, kad „nėra planų“ nusitaikyti į objektus Lenkijos teritorijoje.
