Bidenas uždraudė gręžinius jūroje didžiulėje JAV teritorijoje

JAV prezidentas Joe Bidenas, likus kelioms savaitėms iki Donaldo Trumpo pradėjimo eiti pareigas, paskelbė uždraudęs naujus naftos ir dujų gręžinius jūroje didžiojoje Amerikos pakrantės dalyje.

Draudimas apima visą Atlanto vandenyno pakrantę ir rytinę Meksikos įlanką, taip pat Ramiojo vandenyno pakrantę prie Kalifornijos, Oregono ir Vašingtono bei dalį Beringo jūros prie Aliaskos.

Tai naujausias Bideno administracijos paskutinės minutės klimato politikos veiksmų virtinė prieš D. Trumpo sugrįžimą į Baltuosius rūmus.

Per savo kampaniją Trumpas pažadėjo „išlaisvinti“ vietinę iškastinio kuro gamybą, siekdamas sumažinti dujų sąnaudas, nepaisant to, kad JAV jau mato rekordiškai aukštus gavybos rodiklius.

Bidenas pareiškime sakė: „Mano sprendimas atspindi tai, ką pakrančių bendruomenės, įmonės ir paplūdimio lankytojai žinojo ilgą laiką: kad gręžimas prie šių pakrančių gali padaryti negrįžtamą žalą mums brangioms vietoms ir yra nereikalingas mūsų tautos energijos poreikiams patenkinti.

„Neverta rizikuoti“.

Trumpas pažadėjo pakeisti Bideno gamtosaugos ir klimato kaitos politiką, kai vėliau šį mėnesį pradės eiti pareigas. Tačiau naujasis draudimas neturi pabaigos datos ir respublikonui gali būti sunku jį panaikinti.

Bidenas imasi veiksmų pagal 1953 m. Išorinio kontinentinio šelfo žemių įstatymą, leidžiantį prezidentams panaikinti teritorijas nuo naudingųjų iškasenų nuomos ir gręžimo.

Tačiau pagal 2019 m. teismo sprendimą įstatymas nesuteikia jiems teisinių įgaliojimų panaikinti ankstesnius draudimus.

Trumpas, nepaisant to, kad pasisako už daugiau naftos ir dujų žvalgybos ir ne kartą rinkdamasi kampaniją naudojo savo šūkį „Drill baby, drill“, pats pasinaudojo įstatymu, kad apsaugotų vandenis prie Floridos krantų 2020 m.

Tuo metu tai buvo vertinama kaip pastangos surinkti balsų iš valstijos prieš 2020 m. JAV rinkimus, o apsauga turėjo baigtis 2032 m. Bideno sprendimas apsaugos tą pačią sritį be galiojimo datos.

Bideno paskelbtas draudimas gręžti jūrą apima daugiau nei 625 mln. akrų (253 mln. hektarų) vandenų.

Praėjusią savaitę pranešus, kad Bidenas pristatys tokią politiką, naujoji Trumpo spaudos sekretorė Karoline Leavitt pavadino tai „gėdingu sprendimu“.

Ji sakė, kad šis žingsnis buvo „skirtas politiniam kerštui Amerikos žmonėms, suteikusiems prezidentui Trumpui mandatą didinti gręžinius ir sumažinti dujų kainas“.

Tačiau aplinkosaugos grupės palankiai įvertino šį žingsnį.

Josephas Gordonas iš gamtosaugos organizacijos „Oceana“ sakė: „Tai epinė vandenyno pergalė.

„Mūsų brangios pakrančių bendruomenės dabar yra apsaugotos ateities kartoms.

Naftos ir dujų pramonės prekybos grupė teigė, kad Bideno sprendimas pakenks Amerikos energetiniam saugumui ir Kongresas turėtų jį atšaukti.

Mike’as Sommersas, Amerikos naftos instituto prezidentas, sakė: „Raginame politikos formuotojus panaudoti visas turimas priemones, kad būtų panaikintas šis politiškai motyvuotas sprendimas ir atkurtas proamerikietiškas energetikos požiūris į federalinę nuomą“.

2017 m., per savo pirmąją kadenciją, Trumpas bandė pakeisti buvusio prezidento Baracko Obamos 50,6 mln. hektarų (125 mln. akrų) Atlanto ir Arkties vandenynų apsaugą.

Tačiau po dvejų metų JAV apygardos teismas nusprendė, kad šis aktas neleidžia prezidentui atšaukti ankstesnių administracijų sprendimų, o tai reiškia, kad Trumpas negalėjo atšaukti Obamos apsaugos.

Tikimasi, kad Trumpas vis tiek sieks mesti iššūkį Bideno žingsniui. Galutinį teisinį sprendimą galėtų priimti Aukščiausiasis Teismas, kuriame šiuo metu yra daugumą respublikonų teisėjų.

Aplinkosaugininkai ir demokratai ragino Bideną įvesti naują draudimą, nes buvo susirūpinę, kad bet koks naujas gręžimas kels grėsmę JAV ambicijoms sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją ir kovoti su klimato kaita.

Tarptautinė energetikos agentūra apskaičiavo, kad pasaulinė naftos ir dujų paklausa kasmet turi mažėti 5 proc., kad pasaulinė temperatūra pakiltų iki 1,5 °C, o tai yra labai svarbu siekiant išvengti žalingiausių padarinių.