Ar ateities eismas yra laisvas? | SĖKMĖS
Bent kartą taip yra nutikę beveik kiekvienam: sirenas išgirsti anksčiau nei matai mirksinčias lemputes. Žinote, kad jums reikia likti nuošalyje, bet artėjate prie sankryžos, o šviesa tuoj pasikeis – vadinasi, neturite kur eiti. Tikrai nėra vietos greitosios pagalbos automobiliui ar gaisriniam automobiliui prasispausti. Jie gali degti raudonai, bet jūs ne. Tai košmariškas scenarijus skubios pagalbos tarnyboms, skubančioms gauti skubų iškvietimą. Ir sugaištama brangios minutės, kurios gali skirtis tarp gyvybės ir mirties žmogui, kuriam sustoja širdis.
Bet kas, jei dirbtinis intelektas galėtų pakeisti šviesoforus, kad greitosios pagalbos automobiliai niekada neužstrigtų?
Geros naujienos: tai jau vyksta. LYT (tariama „light“), Kalifornijoje įsikūrusi eismo technologijų įmonė, padarė revoliuciją pirmųjų gelbėtojų keliavimo į avarines vietas. Įkūrėjas ir generalinis direktorius Timas Menardas lygina technologiją su oro eismo valdymu, bet skirtu antžeminiam transportui. Greta 911 dispečerinių centrų yra eismo kambarys, kuriame žmonės stengiasi, kad miestas judėtų realiu laiku, kad galėtų reaguoti į ekstremalias situacijas.
„Įsivaizduokite, kad viskas buvo tiesiog tiesiogiai susieta, kad skambutis 911 būtų, jūs žinotumėte, kur jis yra, ir staiga šviesoforai gali pasikeisti automatiškai“, – sako Menardas. „Štai čia magija – galimybė pasimokyti iš dviejų ar trijų dešimtmečių išmoktų pamokų… ir dabar sudėti jas į vieną langą su automatika, kad galėtumėte tiesiog išvalyti maršrutus.
Kaip tai veikia
Kai siunčiamos greitosios pagalbos automobiliai, sistema automatiškai pakeičia šviesoforus, kad greitosios pagalbos automobiliai beveik visada užsidegtų žalia šviesa, todėl kitiems automobiliams lengviau pasitraukti iš kelio, kad greitosios medicinos pagalbos, gaisrinės ir policijos automobiliai galėtų toliau judėti. Sistema aktyviai keičia šviesas pagal numatomą greitosios pagalbos transporto priemonių atvykimo laiką ir reaguoja į aktyvią transporto priemonės vietą, kad netikėtai vėluojant neužstrigtų raudonų šviesų eilė.
Kiekviena vietovė gali nustatyti savo sistemos taisykles – tarkime, kad greitosios medicinos pagalbos automobiliai turi pirmenybę prieš policijos automobilius ir kad yra skirtingų klasių avarinių situacijų hierarchija. Reaguoti į širdies sustojimą greičiausiai būtų teikiama pirmenybė prieš transporto priemonę, kuri paėmė pacientą, kurio gyvybei tiesioginis pavojus negresia ir kuris yra pakeliui į ligoninę. Iki šiol LYT paslaugos buvo įtrauktos į miestus, įskaitant Sietlą; Bostonas; Torontas; Portlandas, Oregonas; Tempe, Arizona; ir keletas kitų visoje JAV
Sakramente, Kalifornijoje, Menardas teigė, kad atsakymo laikas pagerėjo maždaug 70% po to, kai bendradarbiavo su LYT. Iki šių metų pabaigos jis sakė, kad jie dirbs su beveik visomis pagrindinėmis Vakarų pakrantės metropolinėmis zonomis, o pradžia yra gana „prijunkite ir žaisk miestui, kuris pats investuoja“. Nors norint patekti į laivą reikia šiek tiek apmokyti personalą, suderinamos sistemos gali būti prijungtos prie interneto tą pačią dieną, kai savivaldybė prisiregistruoja gauti paslaugą.
DI investicijos ilgainiui galėtų sutaupyti mokesčių mokėtojų pinigų
Ryškiausias LYT naudojimo atvejis skirtas avarinėms transporto priemonėms, tačiau ši technologija taip pat padeda autobusams važiuoti efektyviau. Ir nors tai puikiai tinka autobusu važiuojantiems žmonėms, kurie nenori įstrigti eisme pakeliui į darbą, tai puikiai tinka ir kitiems miesto mokesčių mokėtojams – jie kasmet gali sutaupyti tūkstančius dolerių degalų sąnaudoms ir darbuotojams. viršvalandžius, kai viskas vyksta kaip numatyta. Menardas atsisakė dalytis informacija apie tai, kiek kainuoja LYT paslaugos miestui, tačiau pasidalino, kad LYT partneriai visoje Šiaurės Amerikoje 2023 m. sumažino degalų sąnaudas 14 proc.
Kaip ir greitosios pagalbos transporto priemonėse, sistema reaguoja. Taigi, jei autobusas dėl kokių nors priežasčių vėluoja, pavyzdžiui, norint pasiimti keleivį, kuriam reikia papildomos pagalbos, šviesoms bus nurodyta nelaukti autobuso ir leisti eismui normaliai judėti, kol autobusas grįš į savo vėžes.
Tikra vežimėlio problema
Klasikinė vežimėlio problema dažnai iškyla pokalbiuose apie tai, kaip AI gali paveikti mūsų ateitį. Pagrindinė esmė tokia: važiuojate vežimėliu ir priekyje matote penkių ar šešių žmonių grupę. Negalėsite laiku sustoti, bet galite nukreipti vežimėlį į takelį, kuriame yra tik vienas žmogus. Nieko nedaryk, ir šeši žmonės miršta. Sukite, ir vienas žmogus miršta. Etikai daugelį metų diskutavo dėl hipotetinio scenarijaus viduje ir išorėje, tačiau dabar turime pasakyti AI, ką daryti tokiu atveju.
Tačiau jei paklaustumėte Menardo, dirbtinis intelektas greičiausiai bus geresnis arba bent jau teisingesnis gyvenimo ir mirties sprendimų priėmimo arbitras, nei gali būti klaidingi žmonės.
„Šiose sistemose gali susidaryti fizinis šališkumas, o tokiose sistemose tai visada yra kuruojama ir apkarpoma“, – sako jis. Kitaip tariant: sistema yra nešališka. Tai neteikia pirmenybės greitosios pagalbos automobiliui, reaguojančiam į įvykį turtingoje kaimynystėje, o ne reaguojančiam į įvykį mažas pajamas gaunančioje vietovėje. Ten, kur žmonės gali veikti nesąmoningai, AI gali elgtis su visais vienodai.
„Visa tai priklauso nuo sistemos ir logikos“, – sako Menardas.
Utopija be eismo
Ilgalaikė vizija, anot Menardo, yra sukurti visuomenę, kurioje AI iš esmės veiktų kaip antžeminio transporto oro eismo kontrolė. Ateityje, kai transporto priemonės bus autonominės, žmonės išeis pro priekines duris ir bus paimami bei nuvežti ten, kur jie nori – dėl išmanios, reaguojančios eismo valdymo sistemos, kuri yra visiškai automatinė, be kliūčių.
„Tai iš tikrųjų yra kiekvieno, sakyčiau, bendros vizijos dalis“, – sako Menardas – utopinė vizija su autonominėmis transporto priemonėmis. „Kur tu neturi (automobilio). Tai lygiai taip pat, kaip „Uber“ arba jūs jį užsiprenumeruojate, o juo labiau jis yra visiškai integruotas į jūsų gyvenimą. Ji žino jūsų kalendorių ir tvarkaraštį, o automobiliai tiesiog pasirodo ir važiuoja.
Kol kas LYT yra viešojo sektoriaus atsakymas, kaip panaudoti didelius duomenis jau turimoje aplinkoje, sako Menardas.
„Galime ir toliau naudoti turimus miesto planus ir aplinką, bet išnaudoti juos kuo geriau“, – sako jis.
jpreat/Shutterstock.com nuotrauka