Bidenas susitiko su ištremtu Venesuelos opozicijos lyderiu
JAV prezidentas Joe Bidenas ištremtą kandidatą į Venesuelos opoziciją Edmundo Gonzálezą pavadino „tikruoju šalies prezidento rinkimų nugalėtoju“ praėjusių metų liepą po susitikimo Baltuosiuose rūmuose.
Įraše socialiniuose tinkluoseBidenas sakė, kad Venesuela nusipelnė „taikaus valdžios perdavimo“.
Gonzálezas rugsėjį pabėgo į Ispaniją po suirutės po Venesuelos rinkimų, per kuriuos dabartinis prezidentas Nicolás Maduro paskelbė pergalę – tai ginčijosi Gonzálezas ir daugelis tarptautinės bendruomenės.
Maduro vyriausybė į šį susitikimą reagavo su įniršiu ir pavadino jį „grotesku“ ir apkaltino Bideną remiant smurtinį antidemokratinį projektą, praneša naujienų agentūra „Reuters“.
Įtampa šalyje auga artėjant prezidento inauguracijos dienai, kuri numatyta penktadienį, ir Maduro, ir Gonzálezas savo šalininkams pasakė, kad bus prisaikdinti.
Maduro vyriausybė, valdanti nuo 2013 m., iškvietė tūkstančius policininkų ir atkirto pagrindinius kelius, vedančius į sostinę Karakasą, ir tai plačiai vertinama kaip taktika atgrasyti nuo bet kokių antivyriausybinių protestų.
Tačiau nuo rugsėjo tremtyje Ispanijoje gyvenantis Gonzálezas sako nepaisys jo išduoto arešto orderio ir grįš į tėvynę, kad pradėtų eiti pareigas.
Tačiau jis nepateikė jokios informacijos, kaip planuoja atvykti į Venesuelą, kur vyriausybė siūlo 100 000 USD (80 000 GBP) atlygį už informaciją, dėl kurios jis buvo suimtas.
Gonzálezas taip pat nepasakė, kaip planuoja prisiekti, kai Nacionalinė Asamblėja – įstatymų leidžiamoji institucija, kurioje duodama prezidento priesaika – tvirtai atsidurs vyriausybei lojalių rankose.
Vis dėlto opozicija išliko iššaukianti ir paragino savo šalininkus ketvirtadienį išeiti į gatves.
Gonzálezo vizitas Baltuosiuose rūmuose – tai paskutinė kelionės, kurios metu jis taip pat susitiko su Argentinos ir Urugvajaus prezidentais, stotelė, sulaukė ir svarbiausios tarptautinės paramos.
Visose trijose šalyse jį pasitiko džiūgaujančios minios venesueliečių, iškėlusių iškabas su užrašu „laisvė“.
Beveik aštuoni milijonai venesueliečių pastaraisiais metais paliko savo tėvynę, kad išvengtų ekonominių sunkumų ir politinio persekiojimo, o daugelis iš jų gyvena Lotynų Amerikoje ir JAV.
Po pirmadienį įvykusio Bideno susitikimo su Gonzálezu Baltieji rūmai pareiškė, kad „atidžiai“ reaguos į Venesuelos valdžios atsaką į ketvirtadienį planuojamus opozicijos protestus.
Po liepos mėn. įvykusių rinkimų tūkstančiai venesueliečių, kurie išreiškė pyktį dėl Maduro tvirtinimo laimėti rinkimus, buvo suimti ir apkaltinti „terorizmu“. Daugelis lieka už grotų.
Opozicijos lyderė María Corina Machado, kuriai buvo uždrausta dalyvauti rinkimuose ir kuri metė savo svorį už Edmundo Gonzálezo, pirmadienį naujienų agentūrai AFP sakė, kad Maduro vyriausybei liko tik baimė.
„Jei mes visi, milijonai, išeitume, kaip keli šimtai ar keli tūkstančiai ginkluotų žmonių (vyrautų) prieš 30 milijonų venesueliečių? – paklausė ji.
Remdamasi opozicijos paviešintais balsavimo rezultatais, ji taip pat tvirtino, kad „visas pasaulis žino“, kad Gonzálezas yra „teisėtas išrinktasis prezidentas“.
Ginčo dėl to, kas laimėjo rinkimus, centre atsidūrė balsų sumos – detalus oficialus kiekvienos balsavimo apylinkės balsų suskirstymas.
Su vyriausybe suderinta Nacionalinė rinkimų taryba liepos 29 d., kitą dieną po balsavimo, paskelbė Maduro nugalėtoju, tačiau iki šios dienos ji nepateikė suvestinių, patvirtinančių savo teiginį.
Padedant akredituotiems rinkimų liudininkams, opozicijai pavyko surinkti ir paskelbti daugiau nei 80% balsų.
Nepriklausomi stebėtojai ir žiniasklaida, įskaitant JAV leidinius „New York Times“ ir CNN, peržiūrėjo rezultatus ir teigia, kad rinkimus laimėjo Edmundo Gonzálezas, surinkęs 67 proc. balsų, o Maduro – 30 proc.
gruodį JT Žmogaus teisių komitetas įsakė Venesuela „susilaikyti ir nesunaikinti“ balsavimo rezultatų.
