{"id":801,"date":"2024-11-02T18:15:55","date_gmt":"2024-11-02T18:15:55","guid":{"rendered":"https:\/\/sekmesreceptai.lt\/index.php\/2024\/11\/02\/cia-ramybes-oaze-foto-kas-vyksta-kaune\/"},"modified":"2024-11-02T18:15:55","modified_gmt":"2024-11-02T18:15:55","slug":"cia-ramybes-oaze-foto-kas-vyksta-kaune","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/sekmesreceptai.lt\/index.php\/2024\/11\/02\/cia-ramybes-oaze-foto-kas-vyksta-kaune\/","title":{"rendered":"\u010dia \u2013 ramyb\u0117s oaz\u0117 (foto) \u2013 Kas vyksta Kaune"},"content":{"rendered":"


\n<\/p>\n

\n

Ma\u017edaug 9 hektar\u0173 plot\u0105 u\u017eiman\u010diose Petra\u0161i\u016bn\u0173 kapin\u0117se \u2013 gausyb\u0117 Lietuvai svarbi\u0173 ir i\u0161kili\u0173 \u017emoni\u0173 am\u017einojo poilsio viet\u0173. \u010cia atgul\u0117 gars\u016bs \u0161alies politikos veik\u0117jai, kalbininkai, skulptoriai, menininkai, visuomen\u0117s veik\u0117jai.<\/strong><\/p>\n

Petra\u0161i\u016bn\u0173 kapin\u0117s<\/h5>\n

<\/p>\n

Per V\u0117lines planuojantys aplankyti artim\u0173j\u0173 kapus, pasi\u017evalgo ir paskaito ant antkapi\u0173 esan\u010dius vardus ir pavardes. Vaik\u0161tant po Petra\u0161i\u016bn\u0173 kapines Kaune, \u012f akis krenta daugyb\u0117 \u017einom\u0173 vard\u0173.<\/p>\n

\u010cia palaidoti istori\u0161kai svarb\u016bs asmenys, kovoj\u0119 u\u017e Lietuv\u0105, jos nepriklausomyb\u0119, formav\u0119 \u0161alies politik\u0105, pri\u0117m\u0119 lemiamus sprendimus, m\u016bs\u0173 kalbos k\u016br\u0117jai ir puosel\u0117tojai, kult\u016bros sferos ikonos.<\/p>\n

Alma Adamkien\u0117<\/strong><\/p>\n

Pirmoji \u0161alies ponia, lietuvi\u0173 visuomen\u0117s veik\u0117ja, filantrop\u0117 Alma Adamkien\u0117, prezidento Valdo Adamkaus \u017emona, \u012fsira\u0161\u0117 \u012f daugelio lietuvi\u0173 \u0161irdis.<\/p>\n

Ji ne tik puikiai atstovavo Lietuv\u0105 b\u016bdama pirm\u0105ja \u0161alies ponia, bet ir u\u017esi\u0117m\u0117 tauria veikla: \u012fk\u016br\u0117 Almos Adamkien\u0117s labdaros ir paramos fond\u0105, veikus\u012f iki 2014-\u0173j\u0173 bir\u017eelio, kuris r\u016bpinosi Lietuvos kaimo vaik\u0173 r\u0117mimu, vaik\u0173 nam\u0173 aukl\u0117tini\u0173 globa.<\/p>\n

A. Adamkien\u0117 r\u0117m\u0117 vaik\u0173 ligonines, globos namus, provincijos mokyklas, r\u016bpinosi vaik\u0173 u\u017eimtumu ir lavinimu, kiekvienais metais mokykl\u0173 bibliotekas pild\u0117 naujomis knygomis, kasmet reng\u0117 labdaros aukcionus. 2004 m. \u0160epetos pagrindinei mokyklai suteiktas A. Adamkien\u0117s vardas.<\/p>\n

Pirmosios \u0161alies ponios gyvyb\u0117 u\u017egeso 2023 m. gegu\u017e\u0117s 21-\u0105j\u0105, einant 97-uosius metus, u\u017eklupus sunkioms sveikatos problemoms, d\u0117l kuri\u0173 ji ilg\u0105 laik\u0105 praleido ligonin\u0117je.<\/p>\n

Irena Matijo\u0161aitien\u0117<\/strong><\/p>\n

Irena Matijo\u0161aitien\u0117 \u2013 verslinink\u0117, Kauno miesto savivaldyb\u0117s politin\u0117 veik\u0117ja, Kauno miesto Tarybos nar\u0117, buvusi Kauno mero Visvaldo Matijo\u0161ai\u010dio \u017emona.<\/p>\n

I. Matijo\u0161aitien\u0117 2013-aisiais, nukritusi nuo laipt\u0173, patyr\u0117 kaukol\u0117s ir stuburo traumas, buvo kelias dienas gydoma intensyvios terapijos skyriuje, ta\u010diau jos gyvyb\u0117 u\u017egeso 2013 m. kovo 14-\u0105j\u0105. Jai buvo 55-eri.<\/p>\n

Leonidas Donskis<\/strong><\/p>\n

Leonidas Donskis \u2013 garsus Lietuvos filosofas, eseistas, pedagogas, visuomen\u0117s veik\u0117jas ir politikas, buv\u0119s Europos Parlamento narys, humanitarini\u0173 ir socialini\u0173 moksl\u0173 daktaras.<\/p>\n

L. Donskis tyrin\u0117jo \u0161iuolaikin\u0119 socialin\u0119, politin\u0119 ir kult\u016bros filosofij\u0105, \u0161iuolaikin\u0119 visuomen\u0119 ir kult\u016br\u0105, jo veikalai \u2013 tarpdisciplininio pob\u016bd\u017eio.<\/p>\n

Jo gyvyb\u0117 u\u017egeso 2016 m. rugs\u0117jo 21 d. Vilniuje, am\u017einojo poilsio jis atgul\u0117 Petra\u0161i\u016bn\u0173 kapin\u0117se. 2017-aisiais L. Donskio vardu pavadinta Vytauto Did\u017eiojo universiteto socialini\u0173 ir humanitarini\u0173 moksl\u0173 biblioteka.<\/p>\n

\"\"
Leonidas Donskis \/ J. Petronio nuotr.<\/figcaption><\/figure>\n

Juozas Naujalis<\/strong><\/p>\n

Profesionaliosios lietuvi\u0173 muzikos pradininku tituluojamas Juozas Naujalis \u2013 garsus lietuvi\u0173 kompozitorius, vargonininkas, choro dirigentas, pedagogas. Pirmojo lietuvi\u0161ko knygyno Kaune steig\u0117jas, Kaune \u012fsteig\u0117 priva\u010di\u0105 muzikos mokykl\u0105, kuri suvalstybinus tapo Kauno muzikos mokykla, dabar \u2013 Kauno konservatorija.<\/p>\n

J. Naujalis yra ir Dain\u0173 \u0161vent\u0117s pradininkas, vienas i\u0161 reng\u0117j\u0173, vyriausiasis dirigentas. Kompozitorius mir\u0117 1934 m. rugs\u0117jo 9 d.<\/p>\n

Ri\u010dardas Mikutavi\u010dius<\/strong><\/p>\n

Petra\u0161i\u016bn\u0173 kapin\u0117se ne vieno ak\u012f traukia kunigo, poeto, kolekcininko Ri\u010dardo Mikutavi\u010diaus kapas. R. Mikutavi\u010dius buvo Vytauto Did\u017eiojo, \u0160v. Arkangelo Mykolo (\u012egulos), Aleksoto ba\u017eny\u010dios klebonas.<\/p>\n

Kunigo gyvenimo baigtis buvo tragi\u0161kas \u2013 1998 m. liepos 1 d. jis buvo nu\u017eudytas, ta\u010diau klausim\u0173 jo istorijoje vis dar daugiau nei atsakym\u0173. 1999 m. kovo 31-\u0105j\u0105 R. Mikutavi\u010dius perlaidotas Petra\u0161i\u016bn\u0173 kapin\u0117se.<\/p>\n

Kazimieras B\u016bga<\/strong><\/p>\n

Kazimieras (Kazys) B\u016bga buvo vienas \u017eymiausi\u0173 lietuvi\u0173 kalbos tyrin\u0117toj\u0173, profesorius. Jis tyrin\u0117jo lietuvi\u0173 kalbos kir\u010diavim\u0105, istorin\u0119 j\u0173 kilm\u0119, i\u0161ai\u0161kino daugelio lietuvi\u0161k\u0173 \u017eod\u017ei\u0173 kilm\u0119.<\/p>\n

1924 m. bir\u017eel\u012f per\u0161alo, susirgo, ligai persimetus \u012f smegenis, sveikata vis prast\u0117jo, mir\u0117 nakt\u012f i\u0161 gruod\u017eio 1-osios \u012f 2-\u0105j\u0105 Karaliau\u010diuje, ta\u010diau seno bi\u010diulio d\u0117ka jo k\u016bnas buvo pargabentas \u012f Lietuv\u0105 ir i\u0161kilmingai palaidotas Kauno kapin\u0117se, v\u0117liau palaikai perkelti \u012f Petra\u0161i\u016bn\u0173 kapines.<\/p>\n

\"Petra\u0161i\u016bn\u0173
Petra\u0161i\u016bn\u0173 kapin\u0117s Kaune \/ Teodoras Bili\u016bnas\/ BNS nuotr.<\/figcaption><\/figure>\n

Jonas Jablonskis<\/strong><\/p>\n

Lietuvi\u0173 kalbos t\u0117vu tituluojamas Jonas Jablonskis (Rygi\u0161ki\u0173 Jonas) \u2013 \u017eymiausias \u0161alies kalbininkas, bendrin\u0117s kalbos normintojas, laikra\u0161\u010di\u0173 \u201eAu\u0161ra\u201c ir \u201eVarpas\u201c bendradarbis.<\/p>\n

J. Jablonskio i\u0161leisti vadov\u0117liai pad\u0117jo tvirt\u0105 pamat\u0105 nusistov\u0117jusiai lietuvi\u0173 kalbos ra\u0161ybai ir skyrybai, apval\u0117 lietuvi\u0173 kalb\u0105 nuo barbarizm\u0173, naujadar\u0173, pasi\u016bl\u0117 nauj\u0173 ir \u0161iandien kalboje vartojam\u0173 \u017eod\u017ei\u0173, suk\u016br\u0117 ir pad\u0117jo kurti daugyb\u0119 termin\u0173.<\/p>\n

1860-aisiais Marijampol\u0117s apskrityje, Kubil\u0117liuose gim\u0119s lietuvi\u0173 kalbos t\u0117vas mir\u0117 1930 m. vasario 23-\u0105j\u0105 Kaune, \u010dia ir palaidotas.<\/p>\n

Juozas Zikaras<\/strong><\/p>\n

Juozas Zikaras buvo vienas pirm\u0173j\u0173 profesionali\u0173 Lietuvos skulptori\u0173, profesorius, buvo Lietuvos dailinink\u0173 draugijos pirmininkas.<\/p>\n

Viena \u017eymiausi\u0173 J. Zikaro kurt\u0173 skulpt\u016br\u0173 \u2013 \u201eLaisv\u0117\u201c Vytauto Did\u017eiojo karo muziejaus sodelyje Kaune, paminklas \u017euvusiems u\u017e Lietuvos laisv\u0119 \u201ePrie kapo\u201c, paminklai Jonui Basanavi\u010diui, Simonui Daukantui ir Vincui Kudirkai.<\/p>\n

Ir jo kapas Petra\u0161i\u016bn\u0173 kapin\u0117se \u2013 tarsi duokl\u0117 jo darbams. Tai jo paties kurto paminklo, pavadinimu \u201eSielvartas\u201c, kopija. Garsiausio Lietuvos skulptoriaus gyvenimo pabaiga buvo tragi\u0161ka \u2013 jis mir\u0117 1944 m. lapkri\u010dio 10-\u0105j\u0105, kaip teigiama, i\u0161g\u0117r\u0119s nuod\u0173.<\/p>\n

Antanas \u017dmuidzinavi\u010dius<\/strong><\/p>\n

Vienas garsiausi\u0173 Lietuvos dailinink\u0173, tapytojas, grafikas, kolekcionierius, vienas i\u0161 Lietuvi\u0173 dail\u0117s draugijos \u012fk\u016br\u0117j\u0173, buv\u0119s Lietuvos dailinink\u0173 s\u0105jungos pirmininkas.<\/p>\n

A. \u017dmuidzinavi\u010dius tap\u0117 peiza\u017eus, portretus, buitinio \u017eanro k\u016brinius, religinius paveikslus, apipavidalino knygas, suk\u016br\u0117 taikomosios grafikos darb\u0173. Dailininko darb\u0173 turi Lietuvos nacionalinis dail\u0117s muziejus, Lietuvi\u0173 literat\u016bros ir tautosakos institutas, Vytauto Did\u017eiojo karo muziejus.<\/p>\n

A. \u017dmuidzinavi\u010dius mir\u0117 1966 m. rugpj\u016b\u010dio 9 d. Kaune, 1989 m. Seirij\u0173 gimnazijai suteiktas jo vardas. Petra\u0161i\u016bn\u0173 kapin\u0117se kartu palaidota ir jo \u017emona Marija \u017dmuidzinavi\u010dien\u0117.<\/p>\n

Stasys Ra\u0161tikis<\/strong><\/p>\n

Stasys Ra\u0161tikis \u2013 Lietuvos kariuomen\u0117s vadas, generolas, Nepriklausomyb\u0117s kov\u0173 dalyvis, politikas, Lietuvos Respublikos kra\u0161to apsaugos ministras. Jo iniciatyva pertvarkyta Lietuvos \u0161auli\u0173 s\u0105junga. Po pasitraukimo i\u0161 Lietuvos, buvo aktyvus i\u0161eivijos veik\u0117jas.<\/p>\n

1896 m. rugs\u0117jo 13-\u0105j\u0105 gimusio S. Ra\u0161tikio gyvyb\u0117 u\u017egeso 1985 m. gegu\u017e\u0117s 3 d. Los And\u017eele, 1993-aisiais jo palaikai perve\u017eti \u012f Kaun\u0105 ir palaidoti Petra\u0161i\u016bn\u0173 kapini\u0173 panteone.<\/p>\n

\u0160alia S. Ra\u0161tikio am\u017einojo poilsio atgul\u0117 ir jo \u017emona Elena Smetonait\u0117-Ra\u0161tikien\u0117, Antano Smetonos dukter\u0117\u010dia, ir dukros \u2013 Aldona Ra\u0161tikyt\u0117, mirusi tremtyje, Meilut\u0117 Ra\u0161tikyt\u0117 ie Laimut\u0117 Ra\u0161tikyt\u0117.<\/p>\n

Antanas Merkys<\/strong><\/p>\n

Petra\u0161i\u016bn\u0173 kapin\u0117se palaidotas ir teisininkas, karininkas, politikas, paskutinis tarpukario Lietuvos Ministras Pirmininkas, buv\u0119s ir Kra\u0161to apsaugos ministras Antanas Merkys, prezidentui Antanui Smetonai pasitraukus i\u0161 Lietuvos \u0117j\u0119s prezidento pareigas.<\/p>\n

Sovietams okupavus Lietuv\u0105, A. Merkys buvo suimtas ir su \u0161eima i\u0161tremtas, jam buvo skirti 25 metai kal\u0117jimo Vladimire. 1954-aisiais, suteikus malon\u0119, paleistas be teis\u0117s sugr\u012f\u017eti \u012f Lietuv\u0105, ta\u010diau 1955 m. mir\u0117 Malenk\u0173 invalid\u0173 namuose.<\/p>\n

Viktoras Vala\u0161inas<\/strong><\/p>\n

Lietuvi\u0173 aktorius ir re\u017eisierius Viktoras Vala\u0161inas dirbo Kauno dramos teatre, buvo \u0161io teatro aktorius, nuo 1998-\u0173j\u0173 \u0117jo Kauno meninink\u0173 nam\u0173 direktoriaus pareigas. Suk\u016br\u0117 daugyb\u0119 teatro ir kino vaidmen\u0173.<\/p>\n

U\u017e nuopelnus 2000-aisiais V. Vala\u0161inui \u012fteiktas Lietuvos Respublikos nepriklausomyb\u0117s medalis, 2009 m. jis apdovanotas tre\u010diojo laipsnio Santakos garb\u0117s \u017eenklu. Jo gyvyb\u0117 u\u017egeso 2018-\u0173j\u0173 sausio 1 d. Kaune.<\/p>\n

\"Petra\u0161i\u016bn\u0173
Petra\u0161i\u016bn\u0173 kapin\u0117s Kaune \/ Teodoras Bili\u016bnas\/ BNS nuotr.<\/figcaption><\/figure>\n

Algimantas Masiulis<\/strong><\/p>\n

Algimantas Masiulis \u2013 i\u0161kilus Lietuvos kino ir teatro aktorius, per karjer\u0105 suk\u016br\u0117 daugiau nei 160 vaidmen\u0173 teatre, filmavosi daugiau nei 100 film\u0173. A. Masiulis dirbo Panev\u0117\u017eio dramos teatre, v\u0117liau Kauno valstybiniame dramos teatre.<\/p>\n

1996 m. aktorius apdovanotas Lietuvos Did\u017eiojo Kunigaik\u0161\u010dio Gedimino ordino Komandoro kry\u017eiumi, \u012fvertintas ir daugybe kit\u0173 apdovanojim\u0173. A. Masiulis mir\u0117 2008 m. rugpj\u016b\u010dio 19 d., po ilgos kovos su onkologine liga. Jam buvo 77-eri.<\/p>\n

Petras Babickas<\/strong><\/p>\n

Petras Babickas buvo garsus lietuvi\u0173 fotografas, \u017eurnalistas, ra\u0161ytojas, pirmasis Lietuvos radijo prane\u0161\u0117jas. P. Babickas suk\u016br\u0117 filmus apie svarbius \u0161alies politikos, visuomen\u0117s, kult\u016bros veik\u0117jus.<\/p>\n

Antrojo pasaulinio karo metais pasitrauk\u0119s i\u0161 Lietuvos gyveno Vokietijoje, v\u0117liau Italijoje, Kanadoje, Brazilijoje, buvo aktyvus i\u0161eivijos veik\u0117jas.<\/p>\n

Paskutines savo gyvenimo akimirkas praleido Rio De \u017daneire, kur 1997 m. rugpj\u016b\u010dio 27-\u0105j\u0105 ir u\u017egeso jo gyvyb\u0117. 2006-aisiais P. Babickas perlaidotas Petra\u0161i\u016bn\u0173 kapin\u0117se.<\/p>\n

Pranas Ma\u017eylis<\/strong><\/p>\n

Pranas Ma\u017eylis \u2013 itin garsus Lietuvos gydytojas aku\u0161eris-ginekologas, profesorius, vienas i\u0161 kraujo perpylimo pradinink\u0173 Lietuvoje, vienas i\u0161 Kovos su v\u0117\u017eiu draugijos steig\u0117j\u0173.<\/p>\n

U\u017e Antrojo pasaulinio karo metais vykdyt\u0105 holokausto auk\u0173 gelb\u0117jim\u0105 2006 m. jam suteiktas Pasaulio taut\u0173 teisuolio vardas. \u0160iandien veikia jo vardo gimdymo namai Kaune.<\/p>\n

P. Ma\u017eylis mir\u0117 1966 m. vasario 28 d. Kaune, palaidotas Petra\u0161i\u016bn\u0173 kapin\u0117se kartu su \u017emona Antanina Ma\u017eyliene ir s\u016bnumi Jonu Ma\u017eyliu.<\/p>\n

Daugiau skaitykite \u010dia.<\/p>\n<\/p><\/div>\n


\n
Source link <\/a><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Ma\u017edaug 9 hektar\u0173 plot\u0105 u\u017eiman\u010diose Petra\u0161i\u016bn\u0173 kapin\u0117se \u2013 gausyb\u0117 Lietuvai svarbi\u0173 ir i\u0161kili\u0173 \u017emoni\u0173 am\u017einojo…<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":802,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"om_disable_all_campaigns":false,"_monsterinsights_skip_tracking":false,"_monsterinsights_sitenote_active":false,"_monsterinsights_sitenote_note":"","_monsterinsights_sitenote_category":0,"footnotes":""},"categories":[743],"tags":[1243,1398,929,1100,1397,1396,472],"class_list":["post-801","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-salies-naujienos-aktualijos","tag-cia","tag-foto","tag-kas","tag-kaune","tag-oaze","tag-ramybes","tag-vyksta"],"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/sekmesreceptai.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/801","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/sekmesreceptai.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/sekmesreceptai.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/sekmesreceptai.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/sekmesreceptai.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=801"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/sekmesreceptai.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/801\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/sekmesreceptai.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/802"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/sekmesreceptai.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=801"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/sekmesreceptai.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=801"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/sekmesreceptai.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=801"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}