{"id":1927,"date":"2025-07-06T14:40:49","date_gmt":"2025-07-06T14:40:49","guid":{"rendered":"https:\/\/sekmesreceptai.lt\/index.php\/2025\/07\/06\/archeologai-atranda-3500-metu-peru-miesta\/"},"modified":"2025-07-06T14:40:49","modified_gmt":"2025-07-06T14:40:49","slug":"archeologai-atranda-3500-metu-peru-miesta","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/sekmesreceptai.lt\/index.php\/2025\/07\/06\/archeologai-atranda-3500-metu-peru-miesta\/","title":{"rendered":"Archeologai atranda 3500 met\u0173 Peru miest\u0105"},"content":{"rendered":"

<\/p>\n

\n

Archeologai paskelb\u0117 apie senov\u0117s miest\u0105 Peru \u0161iaurin\u0117je Barranca provincijoje.<\/p>\n

Manoma, kad 3500 met\u0173 senumo miestas, vardu Pe\u00f1ico, buvo pagrindinis prekybos centras, jungiantis ankstyv\u0173j\u0173 Ramiojo vandenyno pakrant\u0117s bendruomenes su gyvenan\u010diomis And\u0173 kalnuose ir Amazon\u0117s baseine.<\/p>\n

\u012esik\u016br\u0119s u\u017e 200 km \u012f \u0161iaur\u0119 nuo Limos, teritorija yra apie 600 metr\u0173 (1 970 p\u0117d\u0173) vir\u0161 j\u016bros lygio ir manoma, kad ji buvo \u012fkurta nuo 1800 iki 1500 m. Pr. Kr. – ma\u017edaug tuo pa\u010diu metu, kai ankstyvosios civilizacijos klest\u0117jo Viduriniuose Rytuose ir Azijoje.<\/p>\n

Tyr\u0117jai sako, kad atradimas paai\u0161kina tai, kas tapo seniausia Amerikos civilizacija – Karalu.<\/p>\n<\/div>\n

\n

Tyr\u0117j\u0173 i\u0161leistos drono filmuota med\u017eiaga rodo apskrit\u0105 strukt\u016br\u0105 ant kalvos \u0161laito terasos miesto centre, apsuptas akmens ir purvo pastat\u0173 liekan\u0173. <\/p>\n

A\u0161tuoneri metai trukusi\u0173 tyrim\u0173 svetain\u0117je at\u0117m\u0117 18 konstrukcij\u0173, \u012fskaitant i\u0161kilmingus \u0161ventyklas ir gyvenamuosius kompleksus.<\/p>\n

\u0160ioje vietoje esantys pastatai tyr\u0117jai atrado i\u0161kilmingus objektus, \u017emoni\u0173 ir gyv\u016bn\u0173 fig\u016br\u0173 bei karoli\u0173, pagamint\u0173 i\u0161 karoliuk\u0173 ir j\u016bros kriaukli\u0173, molio skulpt\u016bras.<\/p>\n

Pe\u00f1ico yra netoli to, kur Caralas, pripa\u017eintas seniausia \u017einoma civilizacija Amerikoje, buvo \u012fkurta prie\u0161 5000 met\u0173, ma\u017edaug 3000 m. Pr. Kr. Peru SUPE sl\u0117nyje. <\/p>\n

\u201eCaral\u201c pasi\u017eymi 32 paminklais, \u012fskaitant dideles piramid\u0117s konstrukcijas, rafinuot\u0105 dr\u0117kinimo \u017eem\u0117s \u016bk\u012f ir miesto gyvenvietes. Manoma, kad ji i\u0161sivyst\u0117 atskirai nuo kit\u0173 lyginam\u0173j\u0173 ankstyv\u0173j\u0173 civilizacij\u0173 Indijoje, Egipte, Sumerijoje ir Kinijoje.<\/p>\n

De\u0161imtajame de\u0161imtmetyje archeologas, vadovav\u0119s naujausiems Pe\u00f1ico ir Caralo kasin\u0117jimui, dr. R\u016bta Shady teig\u0117, kad atradimas buvo svarbus norint suprasti, kas tapo Karalo civilizacija po to, kai j\u0105 sunaikino klimato poky\u010diai.<\/p>\n

\u201ePe\u00f1ico\u201c bendruomen\u0117 buvo \u201e\u012fsik\u016brusi strategin\u0117je prekybos vietoje, main\u0173 su visuomen\u0117mis i\u0161 pakrant\u0117s, auk\u0161tum\u0173 ir d\u017eiungli\u0173\u201c, – pasakojo \u201eReuters\u201c naujien\u0173 agent\u016brai \u201eReuters\u201c.<\/p>\n

Ketvirtadien\u012f vykusioje i\u0161vadose atidengtoje spaudos konferencijoje Archeologas Marco Machacuay, Kult\u016bros ministerijos tyr\u0117jas, teig\u0117, kad Pe\u00f1ico reik\u0161m\u0117 slypi tuo, kad tai yra Karalo draugijos t\u0119sinys.<\/p>\n

Peru gyvena daugelis reik\u0161mingiausi\u0173 Amerikos archeologini\u0173 atradim\u0173, \u012fskaitant Machu Picchu ink\u0173 citadel\u0119 Anduose ir paslaptingos Nazca linijos, i\u0161graviruotos dykumoje palei Centrin\u0119 pakrant\u0119.<\/p>\n<\/div>\n

Nuoroda \u012f informacijos \u0161altin\u012f <\/a><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Archeologai paskelb\u0117 apie senov\u0117s miest\u0105 Peru \u0161iaurin\u0117je Barranca provincijoje. Manoma, kad 3500 met\u0173 senumo miestas,…<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":1928,"comment_status":"","ping_status":"","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"om_disable_all_campaigns":false,"_monsterinsights_skip_tracking":false,"_monsterinsights_sitenote_active":false,"_monsterinsights_sitenote_note":"","_monsterinsights_sitenote_category":0,"footnotes":""},"categories":[5],"tags":[3602,3603,620,2760,3604],"class_list":["post-1927","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-pasaulio-naujienos","tag-archeologai","tag-atranda","tag-metu","tag-miesta","tag-peru"],"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/sekmesreceptai.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1927","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/sekmesreceptai.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/sekmesreceptai.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/sekmesreceptai.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/sekmesreceptai.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=1927"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/sekmesreceptai.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1927\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/sekmesreceptai.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/1928"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/sekmesreceptai.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=1927"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/sekmesreceptai.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=1927"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/sekmesreceptai.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=1927"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}